Mindaugo Sabučio tinklaraštis

Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui Jį. Kai Jis Mato namuose sėdosi prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jėzaus ir Jo mokinių. Fariziejai, tai išvydę, prikišo Jo mokiniams: „Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?“ Šitai girdėdamas, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: Aš noriu gailestingumo, o ne aukos. Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių.“ (Mt 9,9-13) Tai, ką iš istorinės perspektyvos skaitome apie muitininko Mato pašaukimą, tai, kas mums dabar tolima, pačiam Matui buvo svarbiausias įvykis gyvenime. Apie muitininkus ir mokesčių rinkėjus bei kam ir kaip jie tarnavo bent kiek savo tikėjimą puoselėjantis krikščionis turėtų būti girdėjęs. Galima tik priminti, kad tai buvo okupacinei Romos valdžiai tarnavę pareigūnai, ne itin mėgti tėvyn...

Bernardinai.lt  žurnalistė Monika Midverytė kalbino ir paskelbė tokį interviu (originalas yra  ČIA ): Šeimos tėvas, auginantis du vaikus; Evangelikų-liuteronų Bažnyčios Lietuvoje vyskupas; teologijos mokslų garbės daktaras; aktyvus krikščionių vienybės puoselėtojas; tradicinės šeimos gynėjas; savo šaliai neabejingas pilietis ir kartu paprastas atviras žmogus, nesureikšminantis visų išorinių pasiekimų ir sakantis, kad „vidinis gyvenimas – reikšmingesnis už tai, kas matoma socialinėje plotmėje, už vadinamuosius mūsų „antpečius“. Toks yra Mindaugas Sabutis. Su juo kalbėjomės apie įkvėpimo šaltinius, susiliejančius į vieną gražią gyvenimo tėkmę. Jūsų tikėjimo kelias prasidėjo Tauragėje, kur buvote pakrikštytas evangelikų liuteronų bažnyčioje. Ar nuo pat mažumės buvote sąmoningas krikščionis? Gal galite plačiau papasakoti apie savo šeimą? Kas buvo Jūsų didžiausi autoritetai vaikystės ir paauglystės laikotarpiu? Mano mama buvo aktyvi bažnyčios lankytoja, tad „Tėve m...

Mark Shagall. "Baltasis nukryžiavimas" O žmonės Jam sakė: „Mes girdėjome iš Įstatymo, kad Mesijas pasiliks per amžius. Kodėl Tu sakai, kad Žmogaus Sūnus turės būti iškeltas aukštyn? Kas gi tas Žmogaus Sūnus?“ Jėzus atsakė: „Jau nebeilgai šviesa bus tarp jūsų. / Vaikščiokite, kol turite šviesą, / kad neužkluptų jūsų tamsa. / Kas vaikščioja tamsoje, / tas nežino, kur eina. / Kol turite šviesą, tikėkite ją, / kad taptumėte šviesos vaikais.“ (Jn 12,34-41) Nemaloniai ir nesuprantamai skambėjo žmonėms Jėzaus žodžiai, kad Jis turėsiąs pasitraukti nuo jų. Koks gi Jis mesijas ar Dievo siųstasis, jei pats kalba apie savo mirtį. Argi laukiamas Mesijas neturėtų amžiams atkurti išrinktosios tautos karalystės? Argi Jam neturėtų būti suteikta absoliuti galia valdyti tautas? Dar neparodytas ir neapreikštas kryžius kėlė pasipiktinimą ir nuostabą. Dar didesnį pasibaisėjimą jis kėlė nuo Golgotos kalno. Ir taip iki mūsų dienų. Ir vienas pirmųjų mums žinomų krucifiksų (kryžių su Nukr...

Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus. (Jn 1,34) Liudijimas – svarbus reiškinys, lydintis mus visą gyvenimą. Dokumento pavidalu – tai gimimo, krikšto, santuokos, sveikatos, verslo ir kitokie liudijimai. Veiksmo pavidalu – tai patirtos tikrovės, tiesos skelbimas gyvenime, o kai kada ir teisme. Kad ir koks būtų, liudijimas susijęs su faktu. Tai – ne faktų interpretacija, ne fantazija ar troškimai, bet pasakymas, kas įvyko. Šiandien skaitome Jono žodžius Jėzų ir apie tai, kad jis pamatė ant Jėzaus nužengiančią Dvasią. Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus. Visa krikščionybė yra ne kas kita kaip liudijimas apie Dievo meilę žmonėms Jėzuje Kristuje. Vieniems tokia žinia yra gyvenimo pamatas ir pagrindas, kitiems – svetimas, nepakenčiamas dalykas, bet ji tokia išliks iki amžių pabaigos. Aktyvūs antikrikščionys save pastiprina tariamai vis naujais argumentais prieš tikėjimą ir Dievą (nors šioje srityje nepasižymima fantazijos pertekliumi), skaičiu...

Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią variokus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius.“ (Mk 12,41-44) Visiems ne iš didžiųjų universitetinių miestų kilusiems studentams, turintiems rūpestingus tėvus ar globėjus, kelionė namo visuomet yra tam tikras ritualas. Kažkada maniau, kad tai grynai lietuviška ar posovietinė tradicija, bet, šiek tiek susipažinęs su kai kurių kitų šalių gyvenimu, supratau, jog tai yra universalus reiškinys. Tai – kelionė namo. Į namų pusę studentas keliauja susimetęs mantą, tuščius stiklainius ir šiaip nelabai ką vertingo. Bet grįžimas iš gimtųjų namų! Grįžimas, kupinas gėrybių – stiklainių su konservuotomis daržovėmis, l...