Mindaugo Sabučio tinklaraštis

Šventoji Dvasia atveria mums Dievo širdį, Jo begalinę meilę ir Jo dovanotą išganymą. Per Šventosios Dvasios veikimą Dievo kūrimas, įsikūnijimas, atpirkimas, prisikėlimas visuomet yra dabar. Dievas ir gyvenimas yra dabartyje. Dabartis yra vienas svarbiausių momentų, kurį mums atskleidžia Dvasia. Dabarties matymas, jos patirtis labai skiriasi nuo to, kaip laiką vertiname įprastinėje gyvenimo tėkmėje, kur praeitis ir ateitis yra savo vietose laike (kaip ir turi būti): kažkas jau praėjo, kažkas dar neatėjo ir neįvyko. Tačiau ne visiškai taip yra su Bažnyčia. Nors mes prisimename didingus praeities įvykius, kuriais Dievas apsireiškė žmonėms. Minime mūsų tikėjimo protėvius ir mokomės (bent jau stengiamės) iš praeities pavyzdinių įvykių bei pirmtakų klaidų. Tačiau viena yra aišku – Bažnyčia, keliaudama laike, yra ir pačioje laikų pradžioje ir jų pabaigoje. Taip yra, nes Bažnyčioje apsigyveno pats Dievas, kuris yra nekintantis, ir Jis visa apie save apreiškė. Todėl ir garbiname ...

Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti. Jeruzalėje buvo žydų, pamaldžių žmonių iš visų tautų po dangumi.Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant. Lyg nesavi ir nustėrę, jie klausinėjo: „Argi va šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo gimtąja kalba?! Mes, partai, medai, elamiečiai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romėnai, žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis.“ Visi be g...