Palūžusi nendrė ir blėstantis dagtis
„Nei palaužtos nendrės jis nelauš, nei blėstančio dagčio negesins. Jis neš tikrą teisingumą.” (Iz 42,3) Lietuvoje kasmet tūkstantis žmonių patys pasirenka mirtį vietoj gyvenimo. Tikėtina, kad ir šiandien 2-3 žmonės pakels ranką prieš save, nebenorėdami ir nebegalėdami gyventi šioje žemėje, po savęs palikdami statistinį įrašą šalies gyventojų registre bei kaltės jausmą keliems, keliolikai ar kelioms dešimtims artimiausių žmonių. Žmonių reakcija į tokius įvykius be galo įvairi – nuo tai padariusių žmonių heroizavimo iki visiško smerkimo. Bet kraštutinumai būdingesni tuomet, kai tai žmonės stebi iš toli. Ir staiga viskas pakinta, kai nelaimė nutinka savuose namuose, savoje šimoje. Tuomet nutolę, neutralūs vertinimai jau neįmanomi. Tuomet atsiranda visiškai kitokie klausimai, betarpiškai susiję su mūsų ir iškeliavusio santykiu, buvusia galimybe padėti, ženklais, gal būt leidusiais suprasti nelaimingo žmogaus ketinimus, tačiau laiku neįvertintais. Dažniausiai apie prob...