Verbų sekmadienis
Švęsdami Palmių, arba Verbų, sekmadienį prisimename įvykį, kai mūsų Viešpats žengė į Jeruzalę ir buvo pasitiktas kaip karalius. Liaudis, sužinojusi, kaip Jis prikėlė iš numirusių savo draugą Lozorių, akimirkai tartum suvokė, kad pas juos ateina Tas, kuris turi galią prieš mirtį ir kuris yra tas lauktasis, kuris pagaliau užimsiąs pažadėtąjį Dovydo sostą ir išgelbėsiąs savąją tautą. Mes žinome, kad Jėzaus įžengimas į šventąjį miestą buvo Jo ėjimas į Kryžiaus kelio kančią. Po kojų klojamos palmės kaip pagarbos ženklas didiesiems pasitiko Jį, liudydamos laisvą žmonių apsisprendimą pasveikinti ateinančią Viltį. Tai nebuvo religinio elito programa. Iš elito lūpų nuskambėjo žodžiai „Visa tauta su Juo“ ir planas, kaip sunaikinti „priešininką“, taip išsprendžiant galvosūkį, kaip susitvarkyti su nepalaužiamu maištininku, griaunančiu, kaip jiems atrodė, religijos pamatus. Marksistine terminologija kalbant, galima būtų pasakyti: į gatves išėjo „masės“. Arba XX a. psichologų termi...