Mindaugo Sabučio tinklaraštis

„Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis.“ (Apr 19, 6) Mielieji Kristuje, Metų skaičiavimas – vienas civilizuoto žmogaus privalumų. Laikas leidžia mums susivokti: kur esame laike, kas buvo iki mūsų ir, galiausiai, kokie ir kas mes esame. Mes prisimename savo gimtadienius ir džiaugiamės, kai artimieji mus sveikina jubiliejų ir kitų svarbių sukaktuvių proga. Taip pat mes prisimename tuos, kurie išėjo, ir kada juos laidojome. Apskritai, daug datų sukasi gyvenime ir kartais net susipainiojame – kuri iš jų svarbi, o kuri nelabai. Bet yra įvykis, kurio data neturi jokios reikšmės – tai Jėzaus Kristaus prisikėlimas. Pasaulio istorija skaičiojama „iki Kristaus“ ir „po“. Mes skaitome: „100 metų po Kristaus“. Bet ką reiškia krikščioniui „po“? Po kažko ar kažkieno reiškia, kad tai, pagal ką orientuojamės, nebeegzistuoja. Jo ar jos jau nėra. Kartais ir krikščionio sąmonėje susiformuoja suvokimas, kad kažkas gali egzistuoti po Kristaus – gimusio, mirusio, bet kažin, ...

Nemažos dalies mūsų šalies gyventojų žodis „kreditas“ nė kiek nestebina. Tūkstančiai yra susipažinę su šia vadinamąja finansine paslauga, kuri supančiojo ir dar supančios likimus kelioms dešimtims metų. Kreditas susijęs su įsipareigojimu, kuris leidžia davėjui uždirbti, kai gavėjas moka palūkanas. Neatsargus, neapskaičiuotas kredito suteikimas ar ėmimas atneša galvos skausmą ir vienai, ir kitai pusei, nes įsipareigojimus vykdyti reikia, o gyvenimas kartais susiklosto taip, kad vienai pusei nevykdant įsipareigojimų, kita imasi visų įmanomų priemonių ginti savo interesus. Taigi meilės šiame reikale mažai. Tik skaičiai ir įsipareigojimai. Kai kada abiem pusėms tai baigiasi gerai, o kai kada – nelabai. Testamentas – visai kas kita. Testamentu laisva valia po jo autoriaus mirties yra paliekama teisė kažkam nuosavybėn perimti jo turtą (ir įsipareigojimus). Kai kada tenka išgirsti svajones apie turtingą dėdę, paliekantį didžiulį palikimą. Anekdotas byloja apie tokią svajonę: “K...