Iš tamsos į šviesą
Ir Jis ėmė juos mokyti, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų. Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė Jį drausti. Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“ (Mk 8,31-33) Žengiame į Gavėnios laiką, ir šios dienos skaitinys mus įveda į kančios istoriją. Jėzus paprastai ir atvirai prabyla apie Jo laukiantį kelią – trumpą ir skausmingą. Matome ir Petro reakciją į tokius Jėzaus pasisakymus. Šis pasiveda Viešpatį į šalį ir ima Jį drausti, kad Jėzus neįgytų išprotėjusios filosofo reputacijos ir taip nepakenktų nei sau, nei mokytiniams. Petras mąsto praktiškai. Jis suvokia, kad tokiu momentu, kai Jėzaus (ir mokinių) populiarumas išaugęs, tikrai nereikia nemalonumų. Ir apie kokią mirtį gali kalbėti Jėzus, jei dar neįžengė į sostą, o išrinktosios tautos karalystė dar neats...