Mindaugo Sabučio tinklaraštis

Sugrįžę apaštalai apsakė Jėzui, ką buvo nuveikę. Pasiėmęs juos, Jis pasitraukė nuošaliai į Betsaidos miesto apylinkes. Minia, tai sužinojusi, sekė iš paskos. Jis priėmė žmones ir kalbėjo jiems apie Dievo karalystę, išgydė tuos, kuriems reikėjo gydymo. Diena pakrypo vakarop. Prisiartinę Dvylika tarė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto. Mes juk esame dykumoje. „Jėzus atsiliepė: „Jūs duokite jiems valgyti!“ Dvylika atsakė: „Mes nieko daugiau neturime, tik penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visai šitai miniai.“ O buvo ten apie penkis tūkstančius vyrų. Jėzus įsakė mokiniams: „Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt.“ Jie taip padarė ir visus susodino. Tuomet, paėmęs penkis kepalėlius ir dvi žuvis, Jis pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė mokiniams, kad išnešiotų miniai. Visi valgė ir pasisotino. Ir dar buvo pririnkta dvylika pintinių nulikusių gabaliukų.     ...

Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą. Aš esu gyvybės duona. Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad kas ją valgys, nemirtų. Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę. (Jn 6,47-51) Kasdienė duona – svarbiausia, kas reikalinga mūsų kūniškos gyvybės palaikymui. Maistas tol neatrodo svarbus, kol yra perteklius, bet tereikia dienų ar vos valandų, kai maisto trūkumas, o ypač perspektyva, kad jo neatsiras, ima kelti baimę ir realią  grėsmę mūsų gyvybei. Kasdienis valgis taip pat priimamas atitinkamai – sunkmečiu vertinamas kiekvienas kąsnis ar trupinys, o gerovės metu tampame išrankesni, norime patirti įvairesnių skonių, aromatų ar gaminimo galimybių. Visa tai nėra blogai, kol tai darome su padėka ir vienodai Kūrėją pagarbiname tiek už kuklų, tiek už prabangų davinį. Kaip bebūtų, mes turime tri...